Buvusią oranžeriją 1852 m. pastatė architektas Firminas Bourgeois, o jo įpėdinis Ludovico Visconti ją užbaigė, kad joje būtų galima auginti apelsinmedžius Tuileries soduose. Ilga akmeninė dėžė, įstiklinta į pietus (Senos pusėje) ir aklina į šiaurę (sodo pusėje), buvo blaiviai dekoruota, kaip ir dera utilitariniam pastatui, tačiau atitiko klasikinės architektūros repertuarą, derėjo prie Konkordo aikštės ir Tuiljerų rūmų (dabar nugriautų).
Trečiosios Respublikos laikais jis buvo naudojamas kaip įrangos sandėlis, egzaminų salė, apgyvendinimo vieta mobilizuotiems kariams ir universali sporto renginių vieta. Galiausiai 1921 m. jis buvo perduotas dailės departamentui, kuris jį, kaip ir jo kaimyną Jeu de Paume, pavertė Liuksemburgo muziejaus, Nacionalinio modernaus meno muziejaus (Musée National d'Art Moderne) pirmtako, priestatu.
