1802 m. Napoleonas Bonapartas nusprendė išspręsti Paryžiaus prasto geriamojo vandens tiekimo problemą. Miesto prefektas Jeanas-Antoine'as Chaptalis pasiūlė atgaivinti XVI a. pradėtą Ourcq upės (kuri išteka maždaug už šimto kilometrų į šiaurės rytus nuo Paryžiaus) vandentiekio projektą. Kanalas buvo iškastas gana greitai, nes 1802-1825 m. buvo gauta lėšų iš naujo vyno mokesčio. Kanalo aukso amžius buvo nuo XIX a. iki XX a. vidurio, kai eismas buvo labai intensyvus (buvo tiekiamas ne tik geriamasis vanduo miestui, bet ir prekės, atsargos ir statybinės medžiagos). Šiandien Sen Marteno kanalas veikia 363 dienas per metus ir yra populiari paryžiečių pasivaikščiojimų (ar net piknikų) vieta jo pakrantėmis, kurios dabar yra įtrauktos į kultūros paveldo sąrašą.
