Po pasivaikščiojimo iki Eifelio bokšto papėdės (arba viršūnės!), kodėl gi neperėjus per Ienos upę (Pont d'Iena), esančią vos už kelių metrų nuo Paryžiaus Geležinės ledi?
Pont d'Iena, jungiantis Eifelio bokštą su Trocadero, buvo pastatytas 1808-1814 m. Napoleono Bonaparto iniciatyva. Imperatorius, prieš dvejus metus laimėjęs Ienos mūšį prieš Prūsiją, norėjo šį įvykį įamžinti akmenyje ir Paryžiaus gyventojų atmintyje. Inžinierius Korneilis Lamandė (Corneille Lamandé) sugalvojo penkių arkų tiltą, kurio ilgis būtų 140 metrų ir kurį puoštųimperatoriškieji ereliai.
Tačiau praėjus vos metams po Ienos tilto atidarymo, žlungant Pirmajai imperijai, Paryžių užėmė Prūsijos kariuomenė, ir senas Napoleono Bonaparto pažįstamas buvo pasiryžęs jo ten nepalikti... Generolas Blücheris, didysis Ienos mūšio pralaimėtojas, keršydamas norėjo sunaikinti tiltą! Liudvikas XVIII tam pasipriešino ir paprasčiausiai pervadino Ienos tiltą į Karinės mokyklos tiltą (Pont d'Iena), o nuo tilto frontonų pašalino imperatoriškuosius erelius.
Valdant Liudvikui Filipui, tiltui grąžintas pradinis pavadinimas, o Antrosios imperijos laikais jį vėl papuošė Žano Fransua Mureto (Jean-François Mouret) išdrožti imperatoriškieji ereliai ir keturios statulos, kurias galima pamatyti ir šiandien: galų kavaleristo, romėnų kavaleristo, graikų kavaleristo ir arabų kavaleristo.
Kadangi Pont d'Iena yra pasaulinių parodų geografiniame centre, laikui bėgant jis buvo didinamas ir 1937 m. pasiekė dabartinį 35 m plotį.
Ienos tiltas, 1975 m. įtrauktas į istorijos paminklų sąrašą, neprarado savo buvusios šlovės.
