Parodoje ekspon uojama apie penkiasdešimt įvairiomis technikomis(aliejumi, tempera, pastele, anglimi) atliktųdarbų, atspindinčių beveik visus dailininko kūrybos aspektus: garsieji autoportretai, vaikų, kurie buvo jo mėgstamiausi modeliai, portretai, žanriniai eskizai, Maroko ir įvairių Prancūzijos, Italijos bei Šveicarijos regionų peizažai, išskirtiniai natiurmortai ir jausmingi aktai.
Parodoje taip pat pirmą kartą pristatomi asmeniniai dailininko daiktai ir įrankiai: molbertas, pastelės, teptukai ir dažai, leidžiantys lankytojams pajusti atmosferą, kurioje buvo kuriami jo šedevrai.
ZINAÏDA SEREBRIAKOVA, kilusi iš Benois - Cavos - Lanceray giminės, garsėjančios talentingais palikuonimis, kurių protėviai į Rusiją atvyko iš Prancūzijos ir Italijos, savo kūryba sukūrė neatsiejamą ryšį tarp skirtingų kultūrų ir praturtino tiek rusų, tiek prancūzų meno mokyklas.
Ankstyvieji jo paveikslai jau pelnė jam nemažą šlovę. Jos "Autoportretą su tualetu" (1909) iš karto įsigijo Tretjakovo galerija. Vėliau ji nutapė tokias garsias drobes kaip "Pusryčiai", "Vonia", "Balinimo drobė", baletui skirtą seriją ir daugelį kitų.
Jos darbams būdinga džiaugsminga, šviesi pasaulio vizija. Moteriškumo žavesys ir gamtos įspūdžiai virsta tiksliomis, klasikinėmis meninės kalbos formomis, kurioms būdingas griežtumas ir geometrinės linijos.
Po 1917 m. revoliucijos, sudeginus šeimos dvarą Neskoutchnoyé ir 1919 m. mirus vyrui, Zinaïda liko be lėšų, turėjo išlaikyti keturis vaikus ir senyvą motiną. 1924 m. rugpjūtį, būdama pačiame kūrybos įkarštyje, dailininkė išvyko į Prancūziją, savo protėvių tėvynę, tikėdamasi susirasti nuolatinį uždarbį.
Prancūzijoje Serebriakova daug dirbo, tačiau liko ištikima savo pasirinktam realistiniam keliui. Keliaudama po Prancūziją, Italiją, Angliją, Šveicariją, Belgiją ir Maroką ji ieškojo natūralių įspūdžių vaikų ir pažįstamų žmonių veiduose bei retuose modeliuose, kurie suteikė jai galimybę iš naujo pažvelgti į nuogo kūno vaizdą.
Zinaïda Serebriakova dalyvavo parodose nuo 1910 m., tačiau pirmoji personalinė paroda surengta 1927 m. Paryžiuje. Paskutinė didelė paroda, surengta Prancūzijoje dailininkei esant gyvai, įvyko 1938 m.
Datos ir tvarkaraščiai
Apie 2024 m. lapkričio 6 d. At 2025 m. sausio 12 d.
Vieta
Rusų stačiatikių dvasinis ir kultūros centras
1 Quai Branly
75007 Paris 7
Oficiali svetainė
docs.google.com
Instagram puslapis
@centrerusbranly
Daugiau informacijos
Nemokamas įėjimas užsiregistravus.
