Nickas Cave'as: tai menininkas, kuris per daugelį metų puikiai įveikė savo kelią. Jau daugiau nei 40 metų australų menininkas dėl neabejotino genialumo, beribio kūrybiškumo ir talento, kurio pavydi daugelis, rado savo vietą mūsų idealioje diskografijoje. Išgarsėjęs su grupėmis "The Birthday Party", "The Bad Seeds", kaip solo atlikėjas, su grupe "Grinderman" ir su ištikimu bendradarbiu Warrenu Ellisu albumu"Carnage", Nickas Cave'as ne kartą pasižymėjo ir kino pasaulyje. Australų dainininkas, dainų autorius ir kompozitorius yra sukūręs ne vieną garso takelį. Tarp jų - serialui"Peaky Blinders", taip pat filmams"The Assassination of Jesse James by the Coward Robert Ford","Blonde" ir neseniai pasirodžiusiam"Back to Black".
Tačiau Nickas Cave'as- tai ir jo baritoninis balsas, atpažįstamas iš tūkstančių, ir nuolat pasikartojančios, net įkyrios lyrinės temos, įskaitant mirtį, religiją, meilę ir smurtą, ir užkrečianti, neįtikėtinai dosni ir užburianti gyva energija. Vieną kartą nueiti ir pamatyti Nicką Cave'ą gyvai - tai rizikuoti užsikrėsti virusu ir norėti šią kerinčią patirtį patirti kuo daugiau kartų.
Būtent taip nutiko daugybei gerbėjų, lapkričio 17 d. susirinkusių į koncertą"Accor" arenoje Paryžiuje. Sekmadienio vakarą australų atlikėjas surengė paskutinį savo turo po Europą"The Wild God Tour" koncertą. 67 metų dainininkui buvo skirta didelė salė - iki šiol didžiausia jo Paryžiaus salė, - dėl kurios kai kurie gerbėjai, regis, apgailestavo. Daugelis jų jau turėjo galimybę jį pamatyti mažesnėse salėse: 1994 m. "Olympia", 2004 m. "Mutualité", 2008 m. "Casino de Paris", 2013 ir 2017 m. "Zénith de La Villette" ir 2021 m."Carnage" salėje "Salle Pleyel".
Sekmadienio vakarą į pirmąjį jo koncertą"Accor" arenoje buvo išparduota visa salė. Žinoma, čia buvo nuolatinių ir ilgamečių gerbėjų, bet taip pat ir jaunosios kartos atstovų bei daug užsieniečių, daugiausia anglų.
Taigi, maždaug 20.50 val. į "Accor" areną susirinko pilnutėlė salė žiūrovų, kurioje pasirodė "Nick Cave & The Bad Seeds". Scenoje pasirodė 6 muzikantai, tarp kurių buvo jo ginklo brolis, talentingasis Warrenas Ellisas, taip pat Colinas Greenwoodas iš "Radiohead" ir keturios pritariančiosios vokalistės, apsirengusios blizgančiais gospelo drabužiais.
Kaip visada, dendis Nickas Cave'as buvo apsirengęs puikiai: frakas, marškiniai ir kaklaraištis, tobulai nušlifuoti odiniai batai, o plaukai sušukuoti atgal. Salėje aidėjo pirmosios "Frogs" natos. Neilgai trukus Nickas Cave'as kerštingai užėmė sceną. Neįtikėtinai charizmatiškas ir artimas publikai dainininkas greitai nuėjo susitikti su savo gerbėjais pirmosiose eilėse. Žiūrovų rankos buvo ištiesusios rankas į atlikėją, kuris nedvejodamas jas palietė ir keletą šiltai paspaudė. Pasirodymas vos prasidėjo, o kai kurie gerbėjai jau žavėjosi Nicko Cave'o tornadu.
Po to dainininkas ir grupė "The Bad Seeds" išleido singlą "Wild God", pavadinimu "Wild God " iš naujausio albumo, kuris primena gospelo dainą. Nickas Cave'as improvizavo kaip pamokslininkas, kelis kartus ištaręs "Bring your spirit down".
Tačiau masė pamažu transformuojasi ir tampa kur kas labiau roko ir sprogstama, kai Nickas Cave'as ir jo bendražygiai užtraukia svaiginančią "O Children", kurioje Warrenas Ellisas groja smuiku stovėdamas ant kėdės, o po to seka sensacinga "Jubilee Street". Daina, paimta iš 2013 m. albumo "Push the Sky Away", yra apie mergaitę vardu Bee, sako Nickas Cave'as, kuris savo koncertuose taip pat yra puikus pasakotojas, dalijantis ir skaudžiais, ir jautriais prisiminimais.
Po kelių pianinu skambančių natų Nickas Cave'as palaipsniui pakelia temperatūrą, o paskui ima siautėti. Jis šokinėja, šokinėja ir rėkia į mikrofoną. Judėdamas iš vienos scenos pusės į kitą, dainininkas žvelgia gerbėjams tiesiai į akis ir rodo į juos pirštu. Nickas Cave'as meta mikrofoną, o publika panyra į transą. Nuo tada laukinis žvėris buvo paleistas į laisvę, ir intensyvumas kurį laiką išliko apčiuopiamas. Ne veltui grupė savo setą tęsė su puikia "From Her to Eternity". Čia Nickas Cave'as vėl griebė už rankų pirmosiose eilėse sėdinčius žiūrovus, net nuėjo taip toli, kad pasilenkė ir atsiklaupė ant scenos. Nickas Cave'as yra kur kas daugiau nei tik dainininkas, jis yra vienas iš tų retų menininkų, kurie tobulai įkūnija savo dainas. Jo kampuotas veidas grimasuoja. Matosi pyktis, o paskui kančia. "Verk, verk, verk, verk ", - kelis kartus pakartoja jis sužavėtai ir susižavėjusiai publikai. Tiesą sakant, daugelis jų sekmadienio vakarą įteikė jam gėlių. Nickas Cave'as netgi gavo pliušinį žaislą. "Nežinau, kas tai yra. Tai aš ", - šmaikštavo jis.
Tačiau Nickas Cave'as taip pat žino, kaip per kelias sekundes pereiti nuo įniršio iki švelnumo ir melancholijos. Tai įrodo švelnios jaudinančios "Ilgos tamsios nakties" natos, o po jos - pakili "Cinamoniniai arkliai". Taip pat yra ta akimirka, sustabdyta laike, kai skamba nuotaikinga "Bright Horses", kur Nicko Cave'o balsas, susimaišęs su pritariančiųjų vokalistų ir Warreno Elliso, klestinčio savo kėdėje, balsu, paliečia mus iki širdies gelmių. Negalime pamiršti "I Need You", kurią Nickas Cave'as groja solo fortepijonu. Dainą jis skyrė savo žmonai Susie, kuri buvo salėje.
Tačiau netrukus vėl pasigirdo galingas roko skambesys - skambėjo dvi senos Nick Cave & The Bad Seeds dainos: "Red Right Hand " iš albumo"Let Love In" (1994 m.) ir "The Mercy Seat" iš albumo"Tender Prey" (1988 m.). Nereikėjo daug daugiau, kad temperatūra "Accor" arenoje pakiltų tiek, kad Nickas Cave'as turėjo nusiimti kaklaraištį.
Nickas Cave'as gali būti dėmesio centre, tačiau Warrenas Ellisas yra ne mažiau įspūdingas. Australų multiinstrumentalistas, daug metų gyvenantis Prancūzijoje ir mokantis mokesčius Prancūzijoje, kaip jis juokavo tą vakarą, pasižymi neabejotinu buvimu ir tariamu laisvumu. O Nicko Cave'o ir Warreno Elliso bendrumas yra akivaizdus ir gražus.
Prieš palikdami sceną, Nick Cave & The Bad Seeds atliko dainą "White Elephant " iš albumo"Carnage". Ta proga pritariantieji dainininkai buvo pakviesti nulipti nuo pakylų ir prisijungti prie scenos priekio, kad būtų kuo arčiau publikos, kartu su Nicku Cave'u, kuris didžiavosi, kad šiame ture jam taip puikiai akomponuoja.
Sulaukusi šiltų aplodismentų, trupė paliko sceną. Tačiau pasirodymas dar nesibaigė. Nickas Cave'as ir jo bendražygiai sugrįžo vienkartiniam keturių kūrinių bisui. Rinkinį pratęsė svaiginančia "O Wow O Wow (How Wonderful She Is)", skirta buvusiai "The Bad Seeds" narei Anitai Lane. Siekiant pagerbti australų dainų kūrėją, kuri mirė 2021 m. sulaukusi 61 metų, scenos gale esančiame ekrane projektuojami vaizdai, lydimi garso ištraukos, kurioje iš naujo atrandamas atlikėjos balsas. Giliai gražus ir jaudinantis.
Vėl grįžtama į praeitį su dinamiška "Papa Won't Leave You, Henry", po kurios skamba nepakartojama "The Weeping Song". Kaip tikras orkestro dirigentas, Nickas Cave'as pasiuntė į duobę bangą iškeltų rankų, kurios pašėlusiai ir ritmingai plojo. Tuo tarpu Warrenas Ellisas, apsiginklavęs smuiku, virpėjo savo kėdėje. Bendrystė visiška.
Po tiek energijos ir prakaito Nickas Cave'as nusprendė užbaigti šį spalvingą ir įsimintiną 2,5 val. trukmės setą solo fortepijonu atlikdamas didingą "Into My Arms". Vis dar užburta publika dainavo kartu su priedainiu " Into my arms, oh, Lord. Into my arms ". Nickas Cave'as atrodė sujaudintas ir sujaudino mus savo ruožtu.
Būtent gražiais šio nuostabaus kūrinio žodžiais poetas Nickas Cave'as nusprendžia palikti mums bendrą džiaugsmo, liūdesio ir vilties jausmą bei įnirtingą norą kuo greičiau pamatyti Nicką Cave'ą & The Bad Seeds gyvai Paryžiuje!
Rinkinių sąrašas
FrogsWild GodSong of the Lake OChildren JubileeStreetFrom Her to EternityLong Dark NightCinnamon Horses TupeloConversionBright HorsesJoy INeed YouCarnageFinal Rescue AttemptRed Right HandThe Mercy SeatWhite Elephant
Priminimas OWow O Wow (How Wonderful She Is)Papa Won't Leave You, HenryThe Weeping SongInto My Arms
