2024 m. Paryžiaus olimpinės žai dynės Prancūzijoje vyks nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 11 d., o sunkiosios atletikos varž ybos vyks penkias dienas, 2024 m. rugpjūčio 7-11 d., "Paris Sud" arenoje, esančioje Porte de Versailles. Sportininkės varžysis 49 kg, 59 kg, 71 kg, 81 kg ir daugiau nei 81 kg svorio kategorijose, o sportininkai varžysis 61 kg, 73 kg, 89 kg, 102 kg ir daugiau nei 102 kg svorio kategorijose.
Kiekvienoje iš šių svorio kategorijų 12 sunkiaatlečių varžysis dviejų tipų rungtyse: stūmimo ir švarumo bei stūmimo, kiekvienoje iš jų vyks po tris bandymus. Iš viso sportininkai iškovos 10 olimpinių titulų!
Laukdami šių jėgos išbandymų (iš naujo) susipažinkite susunkiosios atletikos istorija, sužinokite šios sporto šakos, skirtos dideliems kankiniams, taisykles ir prisiminkite sunkiosios atletikos istorijos rekordus bei didžiuosius sporto momentus.
2024 m. Paryžiaus parolimpinės žaidynės: kokiu kanalu ir kokiu laiku žiūrėsite jėgos trikovės varžybas per televiziją?
Nenorite praleisti 2024 m. parolimpinių žaidynių jėgos trikovės varžybų per televiziją? Štai parolimpinių žaidynių transliacijų tvarkaraštis, kanalai ir laikas, kuriuo galima žiūrėti įvairias rungtynes. [Skaityti daugiau]
2024 m. Paryžius: kas yra medalius laimėję jėgos trikovės sportininkai? Rezultatai
2024 m. Paryžiaus olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse dalyvaus sportininkai iš viso pasaulio! Atraskite tuos, kurie pasižymėjo sunkiosios atletikos ir parolimpinės atletikos, šios jėgos sporto šakos, aukso, sidabro ir bronzos medaliais, taip pat visas prancūzų sėkmės istorijas. [Skaityti daugiau]
Sunkiosios atletikos šaknys siekia antikos laikus. Pirmieji svorių kilnojimo varžybų pėdsakai aptinkami graikų ir egiptiečių civilizacijose, kur stiprūs vyrai, keldami sunkius akmenis, demonstravo ir tarpusavyje lygino savo jėgą. Tačiau šiuolaikinė sunkioji atletika kaip tarptautinė sporto šaka atsirado XIX a., ypač Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje, kur 1887 m. buvo surengtos pirmosios varžybos.
Sunkioji atletika olimpinėse žaidynėse debiutavo 1896 m. vasaros žaidynėse Atėnuose, kurių programoje buvo dvi rungtys: kėlimas viena ranka ir kėlimas dviem rankomis. 1924 m. vienarankės rungtys išnyko iš varžybų, jas pakeitė trys dvikovės judesiai: atsispaudimas, prispaudimas ir švarus stūmimas.
1972 m. iš varžybų taip pat buvo išbrauktas štangos spaudimas dėl pavojingo judesio pobūdžio, todėl liko tik stūmimas (sportininkas vienu nepertraukiamu judesiu pakelia štangą nuo žemės iki viršugalvio) ir švarus ir staigus stūmimas (sportininkas pakelia štangą dviem etapais, iš pradžių ją pakeldamas ir padėdamas ant pečių, o po to išmesdamas viršugalvyje). Be to, tik 2000 m. Sidnėjaus vasaros olimpinėse žaidynėse į olimpines varžybas įsitraukė moterys!
Bėgant dešimtmečiams, sunkioji atletika ir toliau vystėsi, atsirado svorio kategorijos (dabar 5 vyrų ir 5 moterų) ir specialios technikos. Tai išlieka viena sudėtingiausių olimpinių žaidynių disciplinų, kurioje išbandoma sportininkų jėga, technika ir koncentracija.
Sunkiosios atletikos sportininkai varžosi tam tikrose svorio kategorijose, siekdami iškelti kuo didesnį svorį, palyginti su savo kūno svoriu. Pagal bendrą svorį, pakeltą atliekant stūmimo ir švarumo bei stūmimo pratimus, nustatoma galutinė sportininko vieta jo svorio kategorijoje. Kiekvienas sportininkas kiekvieną judesį gali atlikti trimis bandymais, o po kiekvieno sėkmingo bandymo štangos svoris palaipsniui didinamas.
Trys teisėjai vertina, ar kiekvienas bandymas atitinka taisykles, ypač ar teisingai atletas užima galutinę padėtį su štanga. Už taisyklių nesilaikymą, pavyzdžiui, neteisingus judesius ar prastą techninį atlikimą, gali būti skiriamos nuobaudos.
XX a. pradžioje sunkiosios atletikos pasaulyje dominavo Europos šalys, ypačVokietija, Austrija ir Prancūzija. XX a. šeštajame dešimtmetyje į pirmą vietą iškilo Sovietų Sąjunga, o po kelių dešimtmečių, dešimtajame dešimtmetyje, - Kinija, Turkija, Graikija ir Iranas.
Svarsčių kilnojimas olimpinėse žaidynėse per visą savo istoriją pateikė įsimintinų akimirkų ir puikių pasirodymų. Tarp garsiausių akimirkų ir išskirtinių medalių yra turko Naimo Süleymanoğlu laimėtas aukso medalis 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse, kai jis iškovojo epinį aukso medalį plunksninio svorio kategorijoje, tapęs pirmuoju žmogumi, pakėlusiu tris kartus didesnį svorį nei jo kūno svoris.
Kiti pavyzdžiai: triskart Graikijos olimpinis čempionas Pyrros Dimas 1996 m. Atlantos žaidynėse, Irano atstovas Hosseinas Rezazadeh 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse ir 2004 m. Atėnų žaidynėse super sunkiasvorių kategorijoje, o neseniai - Šiaurės Korėjos atstovas Rim Jong-simas 2012 m. Londono ir 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse.
29 metųprancūzų sunkiaatletis Romainas Imadouchène'as, 2022 m. pasaulio šuolio su kartimi čempionas, yra viena didžiausių Prancūzijos vilčių iškovoti medalius šioje disciplinoje 2024 m. Paryžiaus žaidynėse!
