Laikui bėgant Paryžiaus veidas keitėsi, todėl kartais nustembame iš naujo atradę tam tikrų vietų praeitį. Tai ypač pasakytina apie Halės rajoną. Dabartinės Joachim-du-Bellay aikštės vietoje kadaise buvo vienos svarbiausių to meto Paryžiaus kapinių - Cimetière des Innocents.
Šių kapinių ištakos siekia Merovingų laikus ir beveik 1000 metų jose buvo laikomi paryžiečių palaikai, kol jos buvo uždarytos 1780 m. Manoma, kad jose buvo palaidoti du milijonai paryžiečių. Pirmiausia čia buvo pastatyta koplyčia Sen Mišelio garbei, o apie 1130 m. Liudviko VI Riebaltojo įsakymu vietoj jos pastatyta didesnė bažnyčia. Ji buvo dedikuota Šventiesiems Nekaltiesiems, iš čia ir kilo pavadinimas.
Nekaltųjų kapinės - paryžiečių kasdienio gyvenimo orientyras
Bebažnyčios, masinių kapų ir fontano, Nekaltųjų kapinėse taip pat buvo du relikvijoriai. Šiose nedidelėse kamerose buvo laikomi kaliniai, kurie vėliau buvo užmūrijami. Pirmasis Nekaltųjų relikvijorius buvo garsiausias Paryžiuje. Jame buvo dvi grotuotos angos: viena iš jų atsivėrė į išorę, kad būtų galima įnešti maisto, o kita - į bažnyčios vidų, kad relikvijorius galėtų dalyvauti religinėse apeigose.
Iš Cimetière des Innocents yra keturios atsiskyrėlių pavardės. Pirmoji, Alix La Bourgeotte, išbuvo atsiskyrėle 46 metus. Antroji, Jeanne La Verrière, išreiškė norą gyventi kaip atsiskyrėlė, norsAlix La Bourgeotte savo celėje jau buvo išbuvusi 18 metų. Todėl buvo pastatytas antrasis atsiskyrėlis. Už svetimavimą ir vyro nužudymą nuteista Renée de Vendômois buvo nuteista savo dienas baigti atsiskyrėle. Galiausiai ketvirtoji žinoma atsiskyrėlė buvo našlė, vardu Žana Pannoncelė.
Šios kapinės, švelniai tariant, buvo labai populiarios tarp paryžiečių. Tai buvo gyva susitikimų vieta, dieną čia lankėsi pirkliai ir pasivaikščiotojai. Tačiau sutemus kapinės tapdavo mažiau populiarios. Jose buvo laidojami 22 Paryžiaus parapijų palaikai, Hôtel-Dieu ligoninės palaikai, 1348 m. juodosios mirties aukų palaikai ir neatpažintų asmenų palaikai iš Cité morgo, įskaitant nuskendusius Senoje ir mirusius viešajame greitkelyje, kurie vėliau buvo laidojami masinėse kapavietėse.
Nekaltųjų kapinių pabaiga
Taigi per mažoms kapinėms buvo per daug kūnų. Taip pat buvo sakoma, kad žemė suvalgys lavoną per devynias dienas. Aplink kapines buvo įrengtos masinės kapavietės, kad tilptų išvežti kaulai. Pietinėje senųjų kapinių pusėje, lygiagrečiai rue de la Ferronnerie gatvei, esanti Charnier des Lingères kapavietė išsiskyrė freska, vaizduojančia makabrišką šokį. Joje pavaizduoti kilmingieji, religijos atstovai, valstiečiai ir net valdovai, priversti sekti paskui mirusiuosius, primenant, kad niekas negalėjo išvengti šio likimo.
Tačiau po tūkstančio metų veiklos Paryžiaus širdyje esančios kapinės buvo nesveikos. Jos buvo tokios perpildytos, kad žemės lygis, kaip pranešama, buvo 2,50 m aukštesnis už aplinkinių gatvių lygį. Be to, 1765 m. įstatymu dėl nesvetingumo buvo uždrausta kapines įrengti miestuose. Lemtingas įvykis lėmė, kad 1780 m. Nekaltųjų kapinės buvo galutinai uždarytos. Nuo ten palaidotų lavonų svorio supleišėjo pertvara ir paryžiečių palaikai išsiliejo į restorano savininko rūsį. Kapinės buvo sunaikintos 1786 m.
Nekaltųjų kapinių liekanos
Šiandien iš šių Paryžiaus kapinių likę labai nedaug. Jose palaidotų žmonių palaikus dabar galima rasti Paryžiaus katakombose. Joachim-du-Bellay aikštėje, Fontaine des Innocents buvo fontanas prie Nekaltųjųbažnyčios, dabar sunaikintas. Prie Nr. 8 rue de la Ferronnerie ir Nr. 15 rue des Innocents galima pamatyti arkas, kurios kadaise palaikė dvi masines kapavietes. Palaikai taip pat saugomi Luvro muziejuje (Musée du Louvre) ir Karnavalio muziejuje (Musée Carnavalet).
Vieta
Metro Châtelet-Les Halles
Châtelet
75001 Paris 1
Prieiga
Metro Châtelet (1, 4, 7, 11, 14 linijos)
Kainos
Laisvas
