1465 m. vasaros viduryje paryžiečių gyvenimą nušvietė tikra revoliucija. Tų metų liepos 4 d. buvo priimtas įsakas, reikalaujantis Paryžiaus gatvėse įrengti žibintus. Paprastos žvakės, įdėtos į kuklius žibintus, pradėjo apšviesti tamsias ir pavojingas Prancūzijos sostinės gatves.
Įdomu suvokti, kaip stipriai ši priemonė, nors ir primityvi pagal šiandieninius standartus, pakeitė paryžiečių gyvenimą. Anksčiau, sutemus, mieste būdavo tylu ir net pavojinga, o gatvėse knibždėte knibždėdavo vagių. Boileau žodžiai šeštojoje satyroje puikiai iliustruoja tuometinę situaciją:
"Pats pražūtingiausias ir rečiausiai lankomas miškas Paryžiaus kaina yra saugi vieta. Vargas tam, kurį nenumatytas reikalas šiek tiek per vėlai įtraukia į gatvės vingį."
Žibintų atsiradimas visa tai pakeitė - Paryžiaus naktis tapo saugesnė ir ne tokia bauginanti. Nepaisant pasipriešinimo ir sunkumų, su kuriais teko susidurti taikant naujas taisykles, tai buvo reikšmingų pokyčių mieste laikotarpis.
Liudviko XI kronikoje minima: "Liepos 4 d., trečiadienį, Paryžiaus skersgatviuose buvo paskelbta ir paviešinta, kad kiekviename miesto viešbutyje naktį lange turi būti žibintas ir deganti žvakė, o kiekvienas namų ūkis, turintis šunį, turi jį užrakinti savo namuose, nes už tai gresia bauda. Tačiau, nepaisant jo svarbos, šio potvarkio nebuvo visiškai laikomasi.
Nepaisant to, šis pirmasis žingsnisviešojo apšvietimo srityje tapo daugelio priemonių, kuriomis siekta pagerinti miesto gyventojų saugumą, pradžia. Vėlesnėmis 1524 ir 1526 m. iniciatyvomis bandyta įvesti dar griežtesnes gatvių apšvietimo taisykles, reaguojant į vagių gaujų, vadinamųjų "blogų berniukų", kurie medžiojo praeivius ir, pasinaudodami tamsos priedanga, darė nusikaltimus, sukeltus neramumus.
Reikšmingiausias pokytis tikriausiai įvyko 1558 m., kai Tarybos rūmai įsakė nuo 10 val. vakaro iki 4 val. ryto kiekviename gatvės kampe įrengti apšviestą falotą. Tai buvo didelis žingsnis į priekį plėtojant viešąjį apšvietimą Paryžiuje.
Vis dėlto paryžiečiai iš tikrųjų pagerėjimo sulaukė tik XVIII amžiuje. 1744 m. buvo išrastas reveransinis žibintas (aliejinė lempa ir sidabrinis reflektorius), tačiau tik 1766 m. Paryžiaus gatvėms įrengti buvo pasirinktas monsieur Bourgeois de Chateaublanc žibintas. Tuo metu, kai nebuvo šaligatvių, žibintai buvo kabinami virš gatvių arba kabinami ant laikiklių kas 50 metrų.
1881 m. Paryžiuje buvo surengta pirmoji tarptautinė elektros paroda. Šis renginys, remiamas inžinierių ir finansininkų, turėjo būti labai sėkmingas.
1900 m. Visuotinėje parodoje Paryžius tapo "šviesos miestu". Tai buvo rinkodaros strategija, būdas reklamuoti ir išsiskirti. Iki to laiko Paryžius apšvietimo srityje pasivijo kitus miestus, pavyzdžiui, Niujorką, kuris jau turėjo elektrinį apšvietimą. Miestas spindėjo šviesa, primindamas, kad būtent Paryžiuje buvo atlikti pirmieji modernaus elektrinio apšvietimo bandymai.
Šiandien tai lengva atmesti kaip nereikšmingą technologinę pažangą. Tačiau tuo metu tai buvo revoliucija, kuri ne tik praskaidrino paryžiečių gyvenimą, bet ir padidino jų saugumą bei galimybę užsiimti kasdieniais reikalais net ir sutemus.
Paryžiaus žibintų istorija yra daugiau nei tik anekdotinis pasakojimas - tai liudijimas apie laipsnišką visuomenės evoliuciją siekiant saugesnio ir labiau organizuoto naktinio gyvenimo. Ši iniciatyva pakeitė paryžiečių gyvenimą ir suformavo jį tokį, kokį šiandien atpažįstame kaip tipiškai miestietišką ir modernų.
