Paryžiaus gatvėse skamba taurių skambesys ir juokas daugybėje bistro- paryžietiško gyvenimo simbolių. Tačiau iš kur kilo šis simbolinis žodis? Žodžio"bistro" kilmę gaubia paslaptis ir legendos, atspindinčios Prancūzijos sostinės kultūrinį turtingumą.
"Bistro" ar"bistrot" - šis pavadinimas su daugybe rašybos variantų nepalieka abejingų. Paryžiuje jis asocijuojasi su draugiškomis vietomis, kuriose susijungia kavinė, restoranas ir baras. Tai vieta, kur žmonės susitinka ir dalijasi, kur aptarnavimas greitas ir paprastas, kur galima mėgautis tradiciniais prancūziškais patiekalais populiarioje, šeimyniškoje aplinkoje. Šioms erdvėms būdingos languotos staltiesės, skanūs patiekalai, pavyzdžiui, boeuf bourguignon, ir malonūs, nors ir ne prestižiniai, vynai.
Yra keletas teorijų apie šio termino kilmę. Viena iš jų siekia XIX a., rusų okupacijos Paryžiuje laikotarpį. Pasak 1814 m. Monmartre esančiame restorane"La Mère Catherine" įrengtos lentelės, rusų kazokai dažnai šaukdavo"Bistro!" (rus. "быстро!"), o tai reiškia "greitai!", kad būtų greitai aptarnauti. Šis populiarus anekdotas leidžia manyti, kad paryžiečiai šį terminą perėmė savo "buvetėms" įvardyti.
Kita hipotezė sieja "bistro" su tokiais prancūziškais regioniniais terminais kaip "Bistingo" arba "bistraud", atitinkamai reiškiančiais kabaretą arba vyno prekeivį. Taip pat minimas "Bistouille" - šiaurės prancūzų terminas, reiškiantis kavą, sumaišytą su brendžiu.
Nepaisant šių teorijų, tiksli etimologija išlieka neaiški. Žodynai sunkiai apsisprendžia ir siūlo "neaiškią" kilmę. Šį neaiškumą atspindi ir kintanti žodžio rašyba.
Rusiškos kilmės hipotezę, nors istoriškai nepagrįstą, dažnai renkasi istorikai ir paryžietiškų legendų gerbėjai. Ji primena audringą miesto praeitį, paženklintą caro Aleksandro I rusų kariuomenės okupacijos.
Nepaisant paslaptingos kilmės, "bistro" tebėra Paryžiaus kultūros ramstis. Būdamos draugiškumo ir paprastumo simboliu, šios vietos ir toliau žavi tiek miestiečius, tiek turistus. Tokie adresai kaip "Procope", "La Coupole" ir " Bouillon Chartier " siūlo autentišką žvilgsnį į bistro pasaulį.
Trumpai tariant, žodis "bistro" yra daugiau nei tik pavadinimas. Jis įkūnija gyvenimo būdą, atmosferą, Paryžiaus sielos dalį. Nesvarbu, ar tai rusų kazokų išradimas, ar populiarus terminas iš Poitevino dialekto, ar žodis iš šiaurės patois, jis išlieka neatsiejamas Paryžiaus simbolis.
Kai kitą kartą žengsite pro vienos iš šių įstaigų duris, prisiminkite turtingą ir sudėtingą šio paprasto žodžio istoriją. Paryžiaus bistro - tai ne tik vieta pavalgyti, bet ir išliekamąją kultūrą, istoriją ir tradicijas atspindinti vieta.
Bistro ir toliau žavi ir intriguoja. Paryžiaus širdyje šios įstaigos yra paslaptingos praeities saugotojos, siūlančios erdvę, kurioje laikas tarsi sustabdytas, kur kiekviena stiklinė ir kiekvienas patiekalas pasakoja istoriją. Dėl šio dvilypumo tarp mito ir tikrovės "bistro" yra įdomi tema, atspindinti Paryžiaus tapatybę.
Paryžiuje kiekvienas "bistro" - tai atviros durys į istoriją, kvietimas atrasti daugybę istorijomis ir legendomis apipintos sostinės veidų. Nesvarbu, ar tai būtų taurė vyno, tradicinis valgis, ar tiesiog pasimėgauti atmosfera, Paryžiaus bistro yra neatsiejama paryžietiškos patirties dalis.
Bistro: žodis, istorija, patirtis. Paryžius su savo grįstomis gatvelėmis ir simboliniais paminklais kviečia mus tyrinėti šiuos mažus draugiškumo kampelius, liudijančius turtingą praeitį ir gyvybingą dabartį. Žodžio "bistro" kilmė gali likti paslaptis, tačiau jo dvasia gyva kiekvienoje Prancūzijos sostinės gatvėje, kiekvienoje aikštėje, kiekviename kampe.